Europos kaimo ateitis: LEADER turi išlikti ne tik ES dokumentuose, bet ir realiuose sprendimuose
Airijoje vykusiame aukšto lygio Europos kaimo politikos forume dėmesio centre – LEADER ateitis, jo finansavimas po 2027 metų ir kaimo bendruomenių vaidmuo priimant sprendimus. Pagrindinė žinutė – neužtenka kaimo plėtrą įrašyti tarp Europos Sąjungos prioritetų. Būtina užtikrinti, kad finansavimas pasiektų kaimo vietoves, o vietos žmonės turėtų realias galimybes kurti savo krašto ateitį.
2026 m. lapkričio 3–4 d. Nase (Naas), Airijoje, vyko aukšto lygio Europos kaimo politikos forumas „Europos kaimo ateitis: atsakas į kaimo vietovių prioritetus pasitelkiant integruotas nacionalines ir regionines strategijas bei LEADER“ (Europe’s rural future: Responding to rural priorities through integrated national and regional strategies and LEADER).
Forumą organizavo Airijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atstovai ir Europos Komisija, padedant Kaimo pakto paramos biurui bei socialiniams partneriams: ELARD, ERCA, PREPARE. Jame dalyvavo ES institucijų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, vietos veiklos grupių (VVG), kaimo bendruomenių ir kitų kaimo plėtros organizacijų atstovai.
Renginyje dalyvavo ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) pirmininkė Virginija Šetkienė.
Forumas surengtas svarbiu Europos kaimo politikai laikotarpiu – vykstant diskusijoms dėl 2028–2034 m. ES biudžeto ir būsimų nacionalinių bei regioninių partnerystės planų (NRPP), kurie turės didelę reikšmę kaimo plėtros finansavimui.
LEADER po 2027 metų: privalomas metodas, bet ar užtikrintas finansavimas?
Lapkričio 4-ąją forumo diskusijose daugiausia dėmesio skirta LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) ateičiai.
Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta LEADER tęsti ir po 2027 metų. Siūloma išlaikyti privalomą jo taikymą bent jau specifinių sunkumų patiriančiose kaimo teritorijose, tačiau kartu atsiranda esminė problema – nebelieka ES lygmeniu garantuojamo minimalaus LEADER finansavimo.
Dabartiniu laikotarpiu LEADER privaloma skirti ne mažiau kaip 5 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų. Pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą finansavimo dydį nustatytų pačios valstybės narės, rengdamos nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.
Tai reikštų, kad LEADER finansavimas turėtų konkuruoti su kitais nacionaliniais ir regioniniais investavimo prioritetais.
Finansavimo garantijų klausimas buvo keliamas ir pačiame forume. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Mario Milouchevas, atsakydamas į klausimą dėl LEADER finansavimo rezervavimo, atkreipė dėmesį, kad ne visos valstybės narės palaiko tokį sprendimą, o finansavimo garantijų užtikrinimas kelia praktinių sunkumų.
Taigi vien LEADER tęstinumo įtvirtinimas teisės aktuose dar negarantuoja jo veiksmingo įgyvendinimo.
Lietuvos pozicija: finansavimas turi realiai pasiekti kaimo vietoves
Lietuvos žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, dalyvavusi baigiamojoje aukšto lygio forumo diskusijoje, pabrėžė, kad sprendžiant dėl Europos kaimo ateities neužtenka vien politinių deklaracijų.
Viceministrė akcentavo būtinybę užtikrinti realų kaimo vietovių finansavimą.
„Neužtenka numatyti kaimo plėtrą tarp ES prioritetų. Būtina užtikrinti, kad finansavimas realiai pasiektų kaimo vietoves, o LEADER išliktų ne tik kaip privalomas principas, bet ir kaip tinkamai finansuojama priemonė“, – pabrėžė G. Beniulienė.
Tačiau viceministrė atkreipė dėmesį ir į kitą, ne mažiau svarbią LEADER pusę – žmones, jų iniciatyvumą ir gebėjimą veikti kartu.
„Pinigai savaime pokyčių nesukuria. Juos kuria žmonės – savo iniciatyva, gebėjimu susitelkti, pasitikėjimu ir atsakomybe už vietos ateitį.“
Ši mintis atskleidžia esminį LEADER metodo išskirtinumą. Jo sėkmė priklauso ne tik nuo skiriamų finansinių išteklių, bet ir nuo vietos žmonių įsitraukimo, jų tarpusavio ryšių, pasitikėjimo bei gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus.
Tikroji LEADER vertė – tai, kas lieka pasibaigus projektams
Per daugiau kaip 35 LEADER įgyvendinimo metus Europoje susiformavo platus vietos partnerystės tinklas. Daugiau kaip 2600 vietos veiklos grupių įgyvendina vietos plėtros strategijas teritorijose, apimančiose apie 65 proc. ES kaimo gyventojų.
LEADER vertė matuojama ne vien investicijomis, sukurtomis darbo vietomis, įgyvendintais projektais ar atnaujinta infrastruktūra.
Ne mažiau svarbūs rezultatai – sustiprėjusios bendruomenės, išaugę vietos lyderiai, pasitikėjimas, bendradarbiavimo kultūra ir gebėjimas savarankiškai spręsti vietos problemas.
Tai ypač svarbu dabartiniame geopolitiniame ir socialiniame kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, pasirengimui krizėms ir vietos bendruomenių gebėjimui veikti sudėtingomis aplinkybėmis.
Bendruomenės, kurios geba bendradarbiauti, pasitiki viena kita ir turi veikiančius vietos lyderių tinklus, gali ne tik sėkmingiau įgyvendinti projektus, bet ir veiksmingiau reaguoti į iššūkius. Tačiau tokie gebėjimai neatsiranda per vieną projektą ar finansavimo laikotarpį. Jiems būtinas nuoseklus, ilgalaikis darbas ir stabilios sąlygos.
Naujos galimybės – platesnis LEADER vaidmuo
Europos Komisijos siūloma naujoji finansavimo sistema numato galimybę glaudžiau integruoti skirtingas ES politikos ir finansavimo sritis.
Tai galėtų atverti papildomų galimybių LEADER ir BIVP metodus taikyti ne tik tradicinei kaimo plėtrai, bet ir socialinei įtraukčiai, užimtumui, vietos paslaugų prieinamumui, inovacijoms, aplinkosaugai, pasirengimui krizėms bei kitoms teritorijų vystymuisi svarbioms sritims.
Siūloma išsaugoti pagrindinius LEADER principus, įskaitant požiūrį „iš apačios į viršų“, vietos partnerystes, inovacijas, bendradarbiavimą bei VVG atsakomybę už vietos plėtros strategijų rengimą ir projektų atranką. Taip pat numatytos administravimo supaprastinimo galimybės.
Vis dėlto svarbu, kad platesnis LEADER vaidmuo nevirstų papildomomis atsakomybėmis be pakankamų finansinių ir administracinių išteklių.
Airijos įsipareigojimas – kaimo plėtra kaip visos valstybės prioritetas
Vienas konkrečių forumo rezultatų – Airijos nacionalinis politinis įsipareigojimas Europos Kaimo paktui, kurį lapkričio 3 d. pasirašė Airijos kaimo ir bendruomenių plėtros ministras Dara Calleary.
Šiuo dokumentu Airija įsipareigojo tęsti integruotą kaimo plėtros politiką, siekti tinkamo kaimo plėtros ir LEADER finansavimo būsimame ES biudžete bei užtikrinti kaimo prioritetų įtraukimą į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus. Airijos pavyzdys primena, kad kaimo ateitis negali būti vienos ministerijos atsakomybė. Jai būtinas skirtingų politikos sričių – žemės ūkio, ekonomikos, socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, susisiekimo ir kitų – bendradarbiavimas.
Sprendimai dėl kaimo ateities turi būti priimami kartu su vietos žmonėmis
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga nuosekliai laikosi pozicijos, kad LEADER turi išlikti viena svarbiausių Europos kaimo plėtros politikos priemonių. Palaiko siekį užtikrinti apsaugotą finansavimą LEADER, privalomą metodo taikymą kaimo teritorijose ir realų VVG bei kaimo bendruomenių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant būsimus nacionalinius bei regioninius partnerystės planus.
Ne mažiau svarbu išsaugoti VVG savarankiškumą, sprendimų priėmimo galias, partnerystės principą ir užtikrinti, kad administraciniai reikalavimai nevaržytų vietos iniciatyvų.
Būsimojo finansavimo laikotarpio sprendimai Lietuvai ypač svarbūs. Nuo jų priklausys ne tik tai, kiek lėšų pasieks kaimo teritorijas, bet ir kokias galimybes vietos žmonės turės patys formuoti savo gyvenamosios vietovės ateitį.
LEADER neturi tapti vien centralizuotai administruojama projektų finansavimo priemone. Jo stiprybė – galimybė vietos žmonėms susitelkti, prisiimti atsakomybę ir kurti ilgalaikius pokyčius savo krašte.
Airijoje vykęs forumas dar kartą išryškino klausimą, į kurį artimiausiais metais turės atsakyti tiek Europos Sąjunga, tiek kiekviena valstybė narė: ar kaimo gyventojai bus tik priimamų sprendimų gavėjai, ar visaverčiai savo ateities kūrėjai?
Nuo šio pasirinkimo priklausys ne tik LEADER ateitis, bet ir tai, kiek stiprios, gyvybingos ir atsparios bus Europos kaimo bendruomenės ateinančiais dešimtmečiais.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos dalyvavimas bei narių interesų atstovavimas Europos LEADER asociacijos kaimo plėtrai (ELARD) veikloje finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis pagal Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).