Įgyvendinant BIVP Programą ES: Ligšiolinė patirtis
Loris Servillo and Stefan Kah
2019 m. gruodis
Dokumentas apžvelgia BIVP instrumentų įsisavinimo mastą Europoje. Parodoma modelių įvairovė EU narių valstybėse ir regionuose, apimanti įprastą 2007-13 vieno fondo panaudojimą iki daugiafondžių VPS. Prieš pateikiant išvadas ir rekomendacijas artėjančiai 2021-27 programai.
Išvados ir rekomendacijos
Numatoma, kad daugelis šalių ir toliau įgyvendindami BIVP programą naudos daugiafondį finansavimą. Šalys narės siekia remtis 2014-20 programos periodu įgytos patirties ir stiprinamų gebėjimų potencialu. Daugelis VVG ir kitos suinteresuotos šalys, dalyvaujančios BIVP įgyvendinime, tikisi, kad ir ateityje turės galimybę naudotis keleto fondų lėšomis. Lieka atviras klausimas, kokiu mastu tai bus prieinama naujiems BIVP dalyviams.
Pavyzdžiui, Slovenija planuoja išplėsti ESI (Europos Struktūriniai ir investiciniai fondai) fondų diapazoną naudojamą BIVP, prie ESF (Europos Socialinis Fondas) pradedant EŽKPF (Europos Žemės ūkio ir Kaimo plėtros fondas, EJŽF (Europos Jūros ir žuvininkystės fondas), ERPF (Europos regionų plėtros fondas). Taip pat planuoja suteikti VVG daugiau atsakomybių, ypač tvirtinant projektus. Nerimą kelią BIVP finansavimas iš EŽKPF ateityje, kur minimali LEADER/BIVP dalis yra 5%. Numatoma, kad BIVP finansavimas žymiai susitrauks, nuo 3% iki tik 1% ERPF .
Pavyzdžiui, Tirolis (Austrija) planuoja išplėsti tematikos sritis vystomas per BIVP . Viena iš temų bus Sumanieji Kaimai ir Sumaniosios Specializacijos procesai Žemėse (Vietos regionuose). Toliau bus vystomos tokios temos kaip klimato kaita, prisitaikymas prie klimato ir mobilumas, bus stengiamasi stiprinti ryšius tarp kaimo ir miesto. Tirolis sieks naudoti BIVP platformą ryšių tarp bioekonomikos (EŽKPF tema) ir žiedinės ekonomikos (ERPF tema) kūrimui. Ar didesnis dėmesys bus skiriamas socialinėms inovacijoms, kurios išlieka reikšmingu aspektu, priklausys nuo ERPF galimybių.
Apibendrinant 2014-20 periodo pamokas platesniu mastu, tiek politikos formuotojų vykdančiosiose institucijose, tiek VVG, patirtis yra įvairi. Nors daugelis šalių susidūrė su pradžios ir vėlavimo problemomis, bet dabar, kai programa jau baigiasi, pagaliau įgyvendinama pilnutinai.
Lyginant su LEADER, BIVP su multi – finansavimo šaltiniais yra reikšmingai pranašesnė:
- Įgalina naudoti tikrą iš apačios metodą, nes dėl skirtingų Fondų su skirtingais tikslais pritraukimo, siūlo platesnes tinkamas temas
- Pasieka ir miesto teritorijas, kas anksčiau nebuvo įmanoma, kai VVG finansavo EŽKPF ir EJŽF, išskirtinai kaimo ir jūrines sritis.
- Didina sinergijas tarp skirtingų politikos sričių, dėl galimų finansavimo šaltinių kombinacijų
- Supaprastina procesus – VVG tampa vienu langeliu daugumai projektų pareiškėjų , daugumai naudos gavėjų
- Sukuria masto ekonomiją komunikacijos ir marketingo srityse, nes VVG atsakingas už daugelį sričių
- Leidžia panaudoti (kapitalizuoti) esamą LEADER per 30 metų išvystytų pajėgumų ir bendradarbiavimo tinklų patirtį ir įdarbinti naujus programos dalyvių patyrimus iš bendradarbiavimo su kitais ESF (ESI) fondais
- Suteikia VVG didesnius finansavimo asignavimus, kas gali būti būtina VVG, gerinant jų efektyvumą ir veiksmingumą
Nors programa yra akivaizdžiai pranašesnė, 2021-27 periodui lieka daug iššūkių ir atvirų klausimų.
Sumažės integracija tarp skirtingų ES Struktūrinių ir Investicinių Fondų ir politikos sričių. EŽKPF nebegalios Bendras Nuostatų Reglamentas ir Šalims Narėms Bendradarbiavimo sutartis nebebus privaloma bei ji nebeapims tik kaimo plėtros programų.
Taps sudėtinga užtikrinti pakankamą finansavimą. Nors 5% asignavimas iš EŽKPF BIVP/ LEADER programai išliks privalomu, kitas finansavimas iš ES Struktūrinių ir Investicinių Fondų lieka Šalių Narių pasirinkimui.
2014-20 periodu, BIVP projektų įgyvendinimas labai vėlavo – šių reikšmingų vėlavimų reikia išvengti. 2021-27 periodu, Šalys Narės galės remtis egzistuojančiomis struktūromis ir procedūromis, todėl bus griežtesnis grafikas VVG strategijos patvirtinimui.
Tiek vykdančiųjų institucijų, tiek VVG nuomone, administravimo pastangos yra neproporcingos. Dirbant su skirtingais Fondais, taikomos skirtingos taisyklės įvairių sektorių dalyviams, tiek vidaus lygmenyje (t.y. ministerijos), tiek ES lygmenyje (t.y. Direktoratai).
Politikos partneriais išlieka, pagrindiniai kaimo / žuvininkystės dalyviai iš vienos pusės ir Stabilumo Politikos dalyviai iš kitos. Reikia vengti įsisenėjusio mąstymo kontroliuoti “savus” finansavimo poreikius, nes paprastai dvi (ar kelios) ministerijos yra atsakingos už skirtingus ES Struktūrinius ir Investicinius Fondus. Dėl to, vis dar dažnai BIVP programa suprantama kaip LEADER atmaina su išplėstiniu finansavimu iš kitų šaltinių, o ne struktūra tikrai integruotos politikos įgyvendinimui.
Kalbant praktiškai, galimos šios rekomendacijos:
- BIVP daugiafondžio finansavimo modelis įgalina VVG veikti vieno langelio principu. Politikos formuotojai turi sukurti vietos struktūras, įgalinančias kuo aukštesnę integraciją, kad palengvintų šio išskirtinio pranašumo realizavimą.
- Tikro „iš apačios“ principo įgyvendinimui reikia pakankamai didelio finansavimo iš kiekvieno iš Fondų. To nereiktų, jei VVG pasirinkimas būtų grindžiamas aktualiais poreikiais, bet ne finansavimo galimybėmis.
- Bendros diskusijos apie BIVP poreikius turi vykti apie aktualios politikos turinį ir BIVP siūlomas galimybes, bet ne apie norminį kompleksiškumą ar valdymo iššūkius.
- Tarp programinių periodų turi būti kiek įmanoma daugiau tęstinumo. Jei politikos formuotojai kuo daugiau remsis pajėgumais ir patirtimi išvystytais esamu programos periodu, tiek VVG, tiek programos valdymo lygiuose, tai tada BIVP programa veiks. Bet kokie pakeitimai teisinėje ar valdymo struktūroje sukelia vėlavimus.
- Pabaigai, turėtų būti sukurta platforma, kuri leistų BIVP dalyviams apsikeisti tarptautine patirtimi. Šioje srityje svarbūs darbai vyksta ENRD (Europos Kaimo plėtros tinkle) ir FARNET (Europos žuvininkystės tinkle), tačiau kiti fondai neturi panašių struktūrų.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos dalyvavimas bei narių interesų atstovavimas ELARD ir PREPARE finansuojamas pagal Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).
