Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciuota bei partnerių LR Kultūros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos palaikoma Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių programa gyvuoja jau aštuonerius metus. Pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai, o iki šiol net 75 mūsų šalies kaimai bei miesteliai jau yra tapę Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis.

Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių programa regionams suteikia galimybę stiprinti jų kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą regionuose. Ši programa taip pat padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas, kurios tęsiamos ir ateityje.

„Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skyrė veikloms, kurios stiprintų vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kurtų naujas ir puoselėtų jau esamas tradicijas, sutelktų skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsintų miestelio vardą bei paveldą, leistų pasitelkti inovatyvias formas, paminėtų bendruomenių jubiliejines datas.

Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą, padedančią sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o platesnei visuomenei suteikti galimybes artimiau susipažinti su regionų kultūriniu savitumu.“ – LR Kultūros ministerija

Šių metų liepos 26 d. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektų vertinimo komisijos sprendimu 2024 m. šis garbingas vardas suteikiamas:

Dubingiams, Molėtų r. (Aukštaitija)

Kamajams, Rokiškio r. (Aukštaitija)

Onuškiui, Trakų r. (Dzūkija)

Ryškėnams, Telšių r. (Žemaitija)

Višakio Rūdai, Kazlų Rūdos sav. (Suvalkija)

„Nuo šių metų finansavimą Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektams įgyvendinti skirstys Regioninės kultūros tarybos.“ – LR Kultūros ministerija