Lietuvos Kaimo parlamento V sesijoje apibendrinus pastarojo finansinio laikotarpio projektų rezultatus išryškėjusios tendencijos rodo šalies kaimo bendruomenių vis didėjantį įsitraukimą į kaimo plėtros ir savivaldos procesus bei augančią bendruomeninių organizacijų atsakomybę.
Įgyvendindama projektą “Bendruomenių vaidmuo ir patirtys įgyvendinant KPP”, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga surengė Lietuvos Kaimo parlamento V sesiją, kurioje apibendrino šalies regionų bendruomenių pastarųjų metų patirtį, diskutavo apie kaime vykstančius pokyčius ir kokią įtaką kaimo gyvenimui daro bendruomeninių bei kitų nevyriausybinių organizacijų veikla. V sesija vyko Panevėžio rajone įsikūrusiame Bistrampolio dvare.
Pasak Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Virginijos Šetkienės, 2022-aisiais minint LKBS veiklos 20-metį bei susirinkus į jubiliejinę – 5-ąją Kaimo parlamento sesiją, labai džiugu matyti, kad ilgametės kaimo bendruomenių veiklos įtaka jaučiama regionuose, tačiau be partnerių ir valdžios institucijų pagalbos yra labai sunku dirbti.
“Norėdami išsaugoti Lietuvos kaimą, turime pasitelkti visus turimus ir galimus resursus, ne tik vietos bendruomenę, – sakė LKBS pirmininkė Virginija Šetkienė. – Taip, mes, kaip kaimo bendruomenės, galime daug: kuriame darbo vietas, organizuojame sociokultūrinius renginius, steigiame vaikų dienos centrus, senelių namus, juose dirbame, tačiau kaimo bendruomenės – ne visagalės. Jų veiklai reikia pagalbos iš vietos bei nacionalinės valdžios. Liūdna, bet šiandienės reformos ir sprendimai kaimo bendruomenėms nieko gero nežada”.
Iniciatyva ir savanoriškas darbas – kaimo gyvenimo variklis
Įgyvendinant projektą “Bendruomenių vaidmuo ir patirtys įgyvendinant KPP” buvo siekiama kelių tikslų. Vienas iš svarbiausių – skatinti aktyvesnį kaimo žmonių, ypač naujų kaimo plėtros dalyvių, įsitraukimą į kaimo plėtros procesus bei dalyvavimą įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Klausantis pranešimų, V sesijos dalyviams lankantis Panevėžio bei Radviliškio rajonų bendruomenėse ir susipažįstant su įgyvendintais projektais, akivaizdu, kad didieji pokyčiai kaimuose vyksta būtent dėl aktyvių bendruomenių veiklos. Verslo, infrastruktūros, socialiniai projektai įtraukia į bendruomeninę veiklą naujų žmonių, skatina socialinį aktyvumą, padeda įsilieti į darbo rinką.
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė Pažagienių bendruomenės verslo projektas “Mobilus SPA”; Baisogalos bendruomenė įsigijo visą reikiamą įrangą vandenlenčių parko pramogoms organizuoti; Vėriškių bendruomenei įgyvendinus projektą sukurta trumpoji maisto grandinė „Nuo lauko iki stalo“. Bendruomenė gamina įvairius konditerinius kepinius, projekto partneris ūkininkas tieks pieno gaminius. Trakiškio bendruomenės socialinio verslo projektas – žmonių su proto negalia dienos centras “Vilties sodas”, Maženiuose įrengta rekreacinė sporto ir laisvalaikio zona ir teikiamos paslaugos.
Šie ir daug kitų projektų, įgyvendintų per 2014-2020 laikotarpį, buvo pristatyti Lietuvos kaimo parlamento V sesijoje. Pasidalinta patirtimi, žinia apie gerąją praktiką pasklido po visa Lietuvą, paskatino ir kitas bendruomenės veikti ir KKP teikiamą paramą panaudoti kuo tikslingiau gerinant savo gyvenamosios vietos verslo ir socialinę aplinką, ieškoti bendradarbiavimo su vietos partneriais galimybių.
Iniciatyva “iš apačios” yra, pagalbos “iš viršaus” – mažoka
Kaimo parlamento sesijoje daug diskutuota apie būtinybę inicijuoti regionų ir kaimo problemų sprendimą, remiantis “apačios” iniciatyva. Nors nuolat primenama vietos ir nacionalinei valdžiai apie gilėjančias kaimiškųjų vietovių problemas (ekonomines, infrastruktūros, socialines), bet retai sulaukiama grįžtamojo ryšio ir realių žingsnių bandant padėti kaimo bendruomenėms išsikapstyti iš besikartojančių problemų rato. Dėl ekonominių ir infrastruktūros problemų vis didėja socialinė atskirtis, kuri dar labiau gilina prarają tarp regionų ir didžiųjų šalies miestų.
Tai skatina koncentruotis į dar vieną tikslą – atkreipti ne tik vietinės, bet ir Europos Sąjungos valdžios institucijų dėmesį į Lietuvos kaimiškojo regiono problemas.
Lietuvos kaimo parlamento V sesijoje dalyvavo 150 delegatų iš visų šalies regionų bendruomeninių organizacijų. Pristačius Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, jos indėlį į Lietuvos kaimo gerovę, išklausius pranešimų apie įgyvendintus projektus, aptarus ateities veiklos programą ir kylančias problemas įgyvendinant KPP, buvo priimta rezoliucija su pasiūlymais. Rezoliucija bus teikiama Lietuvos atsakingoms institucijoms.
Projektą “Bendruomenių vaidmuo ir patirtys įgyvendinant KPP” finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms, įgyvendina Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga.
